ilgūnėlis

ilgūnė̃lis, -ė adj., smob. (2) ilgas: Tiesia rankas ilgūnėles – eikš, saulyte, patalėlin Vaižg. Ilgūnė̃liai linai ir striukūnėliai Grž. Senieji trumpi linai jau baigia išnykti, o jų vietoje visur matyti ilgūnėliai rš.